Kiekvienas žvejys turi savitą jaukinimo techniką kuri taip pat priklauso ir nuo vandens telkinio. Tačiau egzistuoja tam tikros jaukinimo nuostatos, į kurias nekreipti dėmesio negalima. Jos išbandytos ne vieną kartą profesionalių žvejų sportininkų, bei mėgėjų. Tiek žiemos tiek vasaros metu žuvies reikia ieškoti. Jei žuvis nekimba vienoje eketėje tai jei ten subertumėte ir visą pagamintą jauką kibimai nepagerėtų. Todėl patartina perspektyvioje žūklės vietoje išgręžti 8-12 ekečių šachmatų lentos principu. Jei jūs gerai pažįstate vandens telkinį galite iškarto pradėti pagrindinį jaukinimą. Jeigu ne – žūklę reiktu pradėti nuo gylio matavimo, tuomet į eketes su mini šeryklėle įleisti 30-50gr. jauko, įberti truputį uodo trūklio lervų. Į tas eketes kuriose pastebėjote dugno nelygumus, gylių perkritimus įmeskite 100 – 200 gr. jauko.

Praėjus valandai, pusantros galima žvejoti pereinant visas eketes. Perspektyviausias eketes galima pasižymėti ir toliau žūklę tęsti jose. Kartkartėmis pačias kibiausias eketes jaukiname papildomai, šeryklėlę atidarydami apie metrą virš dugno.

Jei žūklausite kelias dienas nesunaudotą jauką pasilikite vakariniam jaukinimui. Tokių žuvų kaip karšio, plakio, ešerio priviliojimui ir išlaikymui pasirinktoje žūklės vietoje puikiai tinka nedideli užšaldytų uodo trūklio lervų kubeliai pasunkinti akmenukais. Lėtai tirpstantis masalas ilgai išlaiko žuvį.

Esant nedideliems gyliams stovinčiame vandenyje jauką geriau skandinti ant dugno suformavus rutuliukus, o ne šeryklėle. Kadangi skleidžiant jauką šeryklėle sukeliamas trukšmas ir povandeniniai virpesiai gali atbaidyti žuvis. Priešingai skęsdamas jauko rutulys po truputi pradeda tirpi taip iš karto vilioja žuvis. Toks jaukinimo būdas ypatingai tinka kuojoms.