Ungurys
(Anguilla anguilla )
birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais
Nerštas balandžio, gegužės mėn.
Ungurys. Ungurio kūnas ilgas cilindriškos formos, nugara rusvai-žalsva, pilvas gelsvai-baltas. Oda slidi padengta labai smulkiais žydais. Ungurio galva nedidelė pailga iš, šonų šiek tiek suplota. Akys nedidelės geltonai-bronzinės spalvos. Burna pilna smulkių ir aštrių dantų.
Laikosi prie dugno apatiniuose vandens sluoksniuose nepriklausomai nuo grunto struktūros, tačiau labiau mėgsta dumblėtą ar molingą dugną. Esant dideliems karščiams unguriai gali pakilti į vandens paviršių ir slėptis augalų šešėlyje.
Dažniausiai tūno įvairiose slėptuvėse: povandeniniuose urvuose, po akmenimis, kelmais, tankiuose žolynuose ar dumble. Mažesni unguriai laikosi arčiau krantų tuo tarpu didesnieji gentainiai laikosi gelmėje.
Maitinasi nakties metu priekrantės zonose sėkliuose, tačiau neatsisako maisto ir dieną jei jis randasi netoli. Minta vabzdžių lervomis, moliuskais, varlėmis, smulkiomis žuvelėmis, ikrais. Labiausiai aktyvūs unguriai šiltuoju metu laiku.
Gyvena unguriai iki 25m amžiaus ir užauga iki 2m. ilgio ir 5kg. svorio.
Nerštas. Artėjant neršto laikui ungurio mitybos organai apmiršta ir užleidžia vietą ikrams ar pienėms. Beveik visą savo gyvenimą ungurys praleidžia gėlame vandenyje. Tačiau artėjant nerštui visi unguriai migruoja į Sargaso jūrą, kur balandžio-gegužės mėnesiais 400-500m gylyje neršia ir vėliau miršta. Patelė išleidžia apie puse milijono ir daugiau ikrų.
Išsiritęs ungurių mailius pakyla į vandens paviršių ir patenka į Golfo srovę. Per 2-3 metus golfo srovė atneša juos iki vakarų Europos krantų. Ungurių mailius tuo metu būna apie 7-8 cm. ilgio ir vadinamas stikliniais unguriais. Toliau unguriai migruoja į upes ir ežerus.
Laikosi prie dugno apatiniuose vandens sluoksniuose nepriklausomai nuo grunto struktūros, tačiau labiau mėgsta dumblėtą ar molingą dugną. Esant dideliems karščiams unguriai gali pakilti į vandens paviršių ir slėptis augalų šešėlyje.
Dažniausiai tūno įvairiose slėptuvėse: povandeniniuose urvuose, po akmenimis, kelmais, tankiuose žolynuose ar dumble. Mažesni unguriai laikosi arčiau krantų tuo tarpu didesnieji gentainiai laikosi gelmėje.
Maitinasi nakties metu priekrantės zonose sėkliuose, tačiau neatsisako maisto ir dieną jei jis randasi netoli. Minta vabzdžių lervomis, moliuskais, varlėmis, smulkiomis žuvelėmis, ikrais. Labiausiai aktyvūs unguriai šiltuoju metu laiku.
Gyvena unguriai iki 25m amžiaus ir užauga iki 2m. ilgio ir 5kg. svorio.
Nerštas. Artėjant neršto laikui ungurio mitybos organai apmiršta ir užleidžia vietą ikrams ar pienėms. Beveik visą savo gyvenimą ungurys praleidžia gėlame vandenyje. Tačiau artėjant nerštui visi unguriai migruoja į Sargaso jūrą, kur balandžio-gegužės mėnesiais 400-500m gylyje neršia ir vėliau miršta. Patelė išleidžia apie puse milijono ir daugiau ikrų.
Išsiritęs ungurių mailius pakyla į vandens paviršių ir patenka į Golfo srovę. Per 2-3 metus golfo srovė atneša juos iki vakarų Europos krantų. Ungurių mailius tuo metu būna apie 7-8 cm. ilgio ir vadinamas stikliniais unguriais. Toliau unguriai migruoja į upes ir ežerus.
