Vėgėlė. Kūnas pailgas, galva plokščia. Ilga ir iš šonų plokščia uodeginė dalis, siaurėjanti link uodegos. Nugara tamsiai rudai žalsva su juodomis netaisyklingos formos dėmelėmis. Šonai šviesesni gelsvai rusvi taip pat su dėmelėmis. Pilvas baltas. Vėgėlės kūnas gleivėtas, maži žvyneliai giliai įaugę į storą odą todėl atrodo jog jų ir nėra. Pelekai tamsiai rudi padengti juodomis dėmėmis, tik krūtininiai pelekai balti. Ant apatinio žandikaulio turi vieną ūselį. Burna pilna mažų dantukų.

Vėgėlė paplitusi daugelyje Lietuvos upių, Kuršių mariose, bei ežeruose. Vėgėlės vadinamos slapukėmis, kadangi dienomis tūno slėptuvėse ir maitinais išskirtinai tik tamsiuoju paros metu. Vengia dumblėtu vietų. Geriausiai kimba esant darganotam, vėjuotam orui.

Kuršių marių vėgėlės užauga didžiausios pasitaiko dažniausiai nuo 1,5-3kg., tačiau gali užaugti ir iki 8kg., Rusijoje kaip skelbiama pasitaiko ir virš 20kg. sveriančių žuvų. Upėse ar ežeruose ba gyvenančios vėgėlės kiek mažesnės ir dažniausiai užkimba iki 1-1.5kg. sveriančios žuvys.

Nerštas. Vėgėlės neršia gruodžio - sausio mėnesiais, ant žvirgždėtu grunto rausia lizdus. Patinai neršto metu tampa agresyvūs ir gina nerštavietes, puola pro šalį plaukiančias žuvis. Tuo dažnai naudojasi brakonieriai, gaudydami žuvis neleistinai žūklės būdais.

Vėgėlė minta: Nedidelėmis žuvelėmis, varlėmis, sliekais.

[atgal]