Pirmąjį voblerį 1936m. išrado žvejys Lauri Rapala.

Vobleriai savo išvaizda imituoja žuvelę. Pagal plūdrumą vobleriai skirstomi į tris tipus.

Voblerių skirstymas pagal plūdrumą.

- Plaukiantys vobleriais
- Suspending tipo vobleriai. Šie vobleriai pakimba vandenyje. Aišku idealių suspending voblerių nėra jie arba labai lėtai skęsta arba kyla į paviršių.
- Skęstantys vobleriai. Šie vobleriai yra sunkesni, todėl juo galima toliau užmesti.

Vobleriai taip pat klasifikuoja pagal nėrimo gylį. Kiekvienas vobleris pasižymi skirtingomis nėrimo savybėmis. Kuo voblerio liežuvėlio kampas yra mažesnis su voblerio ašimi tuo vobleris giliau neria. Ir atvirkščiai kuo liežuvėlis statesnis tuo vobleris mažiau pasineria.

Pagal kūno formą voblerius galima suskirstyti i tokius pagrindinius tris tipus:

Minnow tipo vobleriai. Jų kūno forma pailga, primena aukšlę, liežuvėlis nedidelis.

Shad tipo vobleriai turi platesnį kūną.




Fat tipo vobleriai turi apvalią kūno formą. Primena gerai pasipenėjusią žuvį.



Taip pat galima dar išskirti tokius tipus:

Popper – Šie vobleriai yra verpstės formos, dažniausiai neturi liežuvėlio, traukiami su truktelėjimas (twichingo būdu), plūduriuojantys.





Jerk – Turi platų kūna , neturi liežuvėlio, traukimo metų tankiai vibruoja sukelia aukštus virpesius. Tinka starkiams, ešeriams žvejoti.



Ratlin



Jointed - vobleriai susideda iš dviejų, trijų dalių.



Žinoma, jog žuvys reaguoja į tam tikro dažnio skleidžiamus virpesius, todėl ir vobleriai parenkami konkrečiam žuvies tipui.

Aukštus dažnius mėgsta ešeriai ir starkiai, žemesni dažniai vilioja lydekas.

Starkui, pavyzdžiui, tinka tokie vobleriai kurie giliai neria ir sukelia dažnus ir nedidelius virpesius. Minnow tipo vobleriai labiau tinka lydekoms kadangi gali judėti ir aktyviai ir pasyviai. Ypač esant pasyviam kibimui tinka netolygus pravedimas su patrūkčiojimais.

Dauguma voblerių gerai dirba savaime, tačiau minnow tipo vobleriai turi mažą liežuvėlį jų judesiai neišraiškingi, todėl dirba geriau traukiant su patempimai, taip imituodami sužeistą žuvelę.

Voblerių spalvos kaip ir daugumos kitų masalų yra įvairuos nuo natūralių iki agresyvių, ryškių spalvų. Jei vobleris pasižymi stipria vibracija jo spalva nėra labai svarbi, tačiau jei vobleris sukelia ne aukšto dažnio virpesius tuomet jo spalva daro didesnę įtaką žuvų kibimui.

Jei diena salėta, vanduo skaidrus geriau tinka natūralių spalvų vobleriai, jei žuvys pasyvios ar drumstas vanduo geriau naudoti ryškias spalvas, kurios provokuoja plėšrūnus atakuoti.