Lydeka
(Esox lucius)
Užauga: iki 20-25Kg. 100-150cm. ilgio, Dažniausiai sugaunamos 0.5g. - 2Kg. (30cm. - 50cm.) žuvys. Paplitusios: Upėse, ežeruose. Subręsta: 2m. - 3m. (50cm. - 60cm.). Leidžiamas pagauti kiekis: 5, dydis nuo: 45cm. |
Lietuvos rekordas: 19.1 (Kg.)
Pasaulio rekordas: 25 (Kg.) |
Draudimas žvejoti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.. Nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama masalui naudoti gyvą žuvelę išskyrus Kuršių marias
gegužės, birželio, rugsėjo, spalio mėnesiais
Nerštas kovo, balandžio mėn.
Lydeka. Patelės kiek didesnės už patinus. Ilgis iki 1,5 m. Nugara žalsvai pilka, šonai pilkšvai žalsvi.
Pilvas šviesus. Šonai dėmėti, neretai ant kūno esančios dėmės sudaro skersines juostas.
Ši slepiamoji spalva padeda užsimaskuoti. Lydeka gali būti pilkai žalsva, pilkšvai ruda, pilkai
gelsva – tai lemia gyvenamoji aplinka.
Galva ilga ir plokščia iš viršaus. Žvynai pailgi. Šoninė linija beveik tiesi, ištisinė arba punktyrinė.
Ištįsęs kūnas ir tam tikrose vietose esantys pelekai leidžia lydekai staiga užpulti grobį.
Žandai su aštriais įvairaus dydžio dantimis, palinkusiais į ryklės pusę. Dantų taip pat būna ant gomurio, liežuvio, žiauninių lankų. Viršutinio žandikaulio dantys pakrypę atgal, kad
grobis neišslystų. Apatinio žandikaulio dantys didesni ir išaugę statmenai.
Lydekos išgyvena iki 25 metų. Patelės auga greičiau ir gyvena ilgiau nei patinėliai.
Nerštas. Lydeka paprastai neršia kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje sėkliuose. Kiaušinėlių skaičius (40 000 - 50 000), priklauso nuo žuvies dydžio. Mailius išsirita po 2-3 savaičių. Pirmas dešimt dienų mailius minta kiaušinėlio turiniu, veliau mailius pilnai pasirengęs gaudyti kitas žuveles.
Lydekos yra nepasotinamos plėšrūnės. Jaunos lydekos skiriasi nuo subrendusių lydekų savo mitybos įpročiais jos linkusios persakioti savo grobį ir vaikytis. Ugtelėję lydekos tūno savo zonoje ir tyko praplaukenčių žuvų. Lydeka savo auką gali pajusti iš daugiau nei 15 m.
Pilvas šviesus. Šonai dėmėti, neretai ant kūno esančios dėmės sudaro skersines juostas.
Ši slepiamoji spalva padeda užsimaskuoti. Lydeka gali būti pilkai žalsva, pilkšvai ruda, pilkai
gelsva – tai lemia gyvenamoji aplinka.
Galva ilga ir plokščia iš viršaus. Žvynai pailgi. Šoninė linija beveik tiesi, ištisinė arba punktyrinė.
Ištįsęs kūnas ir tam tikrose vietose esantys pelekai leidžia lydekai staiga užpulti grobį.
Žandai su aštriais įvairaus dydžio dantimis, palinkusiais į ryklės pusę. Dantų taip pat būna ant gomurio, liežuvio, žiauninių lankų. Viršutinio žandikaulio dantys pakrypę atgal, kad
grobis neišslystų. Apatinio žandikaulio dantys didesni ir išaugę statmenai.
Lydekos išgyvena iki 25 metų. Patelės auga greičiau ir gyvena ilgiau nei patinėliai.
Nerštas. Lydeka paprastai neršia kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje sėkliuose. Kiaušinėlių skaičius (40 000 - 50 000), priklauso nuo žuvies dydžio. Mailius išsirita po 2-3 savaičių. Pirmas dešimt dienų mailius minta kiaušinėlio turiniu, veliau mailius pilnai pasirengęs gaudyti kitas žuveles.
Lydekos yra nepasotinamos plėšrūnės. Jaunos lydekos skiriasi nuo subrendusių lydekų savo mitybos įpročiais jos linkusios persakioti savo grobį ir vaikytis. Ugtelėję lydekos tūno savo zonoje ir tyko praplaukenčių žuvų. Lydeka savo auką gali pajusti iš daugiau nei 15 m.
"Lydeka" susiję straipsniai
Dažnai nuo kelių smulkmenų priklauso ar diena atneš puikių laimikių ar teks namo eiti tuščiomis rankomis. Tai ypač liečia tuos vandens telkinius kur žuvys dažnai susiduria su dirbtiniais masalais. Lydeka kuri savo gyvenime nematė nei vieno dirbtinio masal... [plačiau]
Minnow tipo vobleriai. Jų kūno forma pailga, primena aukšlę, liežuvėlis nedidelis.
Shad tipo vobleriai turi platesnį kūną.
Fat tipo vobleriai turi apvalią kūno formą. Primena gerai pasipenėjusią žuvį. ... [plačiau]
Sukriukės - vienas iš universaliausių spiningo masalų turintis daug savybių. Iš išorės negalima pasakyti, jog sukriukė primena kokią tais žuvelę ar vabzdį, tačiau darbo metu ji puikiai imituoja žuvies mailių ar į vandenį įkritusį vabzdį arba sukelia vibra... [plačiau]